MARŠKININĖS SUKNELĖS EVOLIUCIJA

Vieną dieną neliks nieko, tik istorija.

Amelia. Bobbi. Marie, Valentina, Vanda. Amelia Earhart, Bobbi Gibbas, Marie Curie, Valentina Terashkova, Vanda Rutkiewizc – visos šios moterys buvo pirmos pasaulyje, kurios laibais savo pirštais lakuotas nagais užsisagstė grubias vyriškų marškinių sagas.

Atlantą perskridusi moteris. Maratono bėgikė. Kosmonautė. O Vanda yra alpinistė, kuri be papildomo deguonies įkopė į Čogoro kalną.

Visos jos – pirmosios moterys, iki kurių ten buvo tik vyrai.

Kodėl visas jas prisiminiau? Per dešimt metų sukūriau dvidešimt kolekcijų ir kiekvienoje buvo bent viena marškininė suknelė, kurios prototipas – klasikiniai, patogūs ir praktiški, vyriški marškiniai. Vienoms iškirpdavome nugaras, kitoms nukirpdavome rankoves, prisiūdavome trumpą varpelio formos arba maxi klostuotą sijoną. Žaidžiau su audiniais, raštais, ilgiais, dirželiais, vardais, spalvomis, dedikacijomis – kad ir ką sugalvodavau, visos jos buvo palaimintos būti bestseleriais.

Sutinku ginčytis, bet kažkodėl man atrodo, kad marškinių tipo suknelė – tai sukirpta ir susiūta pirmųjų moterų istorija. Amelios, Vandos, Bobbi, Marie, Valentinos – visų, kurios drąsiai žengė pirmą žingsnį į vyrų pasaulį ir jį, tą pasaulį, negrįžtamai pakeitė.

Marškininė pasakoja istoriją moters, kuri nelaukia, kad jai kas nors ką duos. Moters, kuri nėra niekam nieko skolinga, nes ko nori, pasiima pati. Moters, kuris žino, kad jeigu nori, ji gali viską, bet niekada nepamiršta, kad yra moteris, kuri gali galėti ne viską – jeigu tik nori.

Moters, kurios niekas nevaržo, bet ji pati susijuosia taliją dirželiu, kai jai taip patinka.
Moters, kuriai patinka žinoti, kad visus diržus ji nusijuos, kai norės. Arba leis, kad kas nors kitas nujuostų.

Šita viena suknelė gali turėti šimtą skirtingų istorijų. Ji viena gali išpildyti visą repertuarą: tiks spektakliui su aukštakulniais ir draugių kavai su loaferais, pasivaikščiojimui su adidasais ir pirmam kartui basom.

ALEKSANDRA. AVIA. DIGNA. DORES. ITANA - tai tik keli vardai mano kurtų marškininių suknelių. Taip, visos jos turi vardus, nes kas turi vardą, tas turi istoriją. O juk vieną dieną, kai nieko neliks, istorija liks: ta, kurią tu sugalvojai, o suknelė ant jos “pasirašė”.

SO MUCH OF ME - šitas vardas man žiauriai patinka. O kuris tau?