UNDRESS pradžia

#undressmystory
Ji nusirengė ir įlipo į mano lovą.
Mano pirmasis kūdikis, mano verslas ir mano meilė - mano UNDRESS - gimė lovoje.

Liepos pirma buvo pilnaties naktis. Nemiegojau. Negalėjau užmigti. Sproginėjau, varčiausi, kaitau, šalau, sėdėjau, stovėjau, nekenčiau savęs, mylėjau save ir vėl nemylėjau, žinojau, kad noriu, bet gerai nežinojau, ko. 
Taip buvo jau ne vieną naktį prieš šitą. 
Blaškiausi lovoje, galvoje ir po kambarį. 
Nuo vieno šono ant kito, nuo vienos minties prie kitos. 
Akimis nuo vieno daikto prie kito. 

Štai mano spinta, pilna suknelių. Spinta. Pilna. Suknelių. Mano spintoje – vien tik suknelės.

Ir tada sprogau. A š  n o r i u  k u r t i  s u k n e l e s! 

Šokau iš lovos, verkiau iš džiaugsmo pirmą kartą gyvenime užsirašinėdama viską, kas sprogo mintyse, o tada “lūžau”. Tai nutiko 2015 liepą Žirmūnų daugiabutyje. 

Ryte pranešiau draugei: – Kursiu sukneles ir tai vadinsis UNDRESS.

Po devynių mėnesių – 2015-ųjų balandžio pirmąją – instagrame įrašiau:
Here we are. Let's start a friendship!

#undresmysstory
Undress = the state of being naked or only partially clothed
Būti nuogai arba iš dalies apsirengusiai.

Tą liepos naktį aš, dvidešimt šešerių Ana, į lovą įlipau kaip sėkminga, bet profesinės aistros nepatirianti žurnalistė, o ryte išlipau jau kaip suknelių kūrėja.

Beveik trylika metų kunkuliavau lyg koks Cassoulet dangčiu užvožtame greitpuodyje (kas ir kur aš esu, kodėl, ar tikrai noriu to, ką turiu, kur mano aistra ir profesiniai orgazmai?)
Jutau keistą chronišką rėmenį – lyg žmogus, kuris kažkodėl valgo ne visai tai, kas jam tinka.

Tačiau tą vakarą dangtis pagaliau prasivėrė. Per tą sprogimą atradau savo vardą, savo vietą, savo aistrą.
Nemokėjau nei verslo, nei siūti; neišmaniau peltakių nei lekalų – nemokėjau nė žodžio kalbos, kurios man taip reikėjo. Neturėjau pradinio įnašo, lofto kūrybai ir viso to rato gerų pažinčių, kurios veiktų raminamai.
Turėjau svajonę ir drąsą.
Aš ir vėl buvau nulis, nuoga pati prieš save ir viską, kas manęs laukia, bet pagaliau aiškiai žinojau, ką daryti, ir kad viskas dabar bus gerai.
Buvau kaip Sorrentino Partenopė, kuri filme pasakė:
"Nežinau nieko, bet man viskas patinka."

Todėl žinok: kai ateis, kas tikrai yra tavo, tu tai ŽINOSI ir niekas neturės galios šito pakeisti.

– Kuo tu būsi geresnė?, – paklausė brolis, kai paprašiau paskolos verslui pradėti.
– Žinau, kad būsiu, – atsakiau jam.

Parašiau verslo planą (pirmą gyvenime!), gavau 10 000 eurų ir atsiraitojau suknelės rankoves.